2008 m. rugsėjo 18 d.
Italija 2008 09 18
Na o kiti reikalai irgi einasi neblogai. Pripratau jau prie visko. Isikuriau patogiai ir praktiskai gaunasi mini dienos "ciklas". Uzvakar buvo linksmesne dienele - nusprendziau jog butinai reikia Lago Maggiore ezera isbandyti. Priesingu atveju buciau uzsigriauzes ir priekaisteves sau. Luka kaip tycia uzsimine, kad orai ves ir veliau gali nebebuti galimybes. Tad galutinai nusprendžiau tvirtai nusiteikti - "dabar arba niekada". Pasistengiau is darbo isvaziuot truputi anksciau - apie 18:15 val. Susiplanavau jog grizes iskart smurkstelsiu i plavkes ir begsiu pasipliuskenti. Taciau mano didžiam nusivylimui patekau i dideli kamsti. Kolona masinu apie puse km. vien tik stovejo ir ne kiek nenorėjo pajudet. Pasirodo ivyko avarija ir masinos negalejo prasilenkti. 30 min teko pratupeti masinos viduj klausant itališko didzejaus pliurpalu ir laukt. Atvaziavus policijos patruliui reikalai gana greit susitvarke ir kelias pralaisvino. Taciau daresi neramu – vis tik jau vakarejo ir saulute po truputi slepesi. Pagal masinos lauko temperaturos davikli - temperatura nukrito iki 22 laipsniu silumos. O atvaziuoti prie ezero norejosi kaip galima anksciau. Pasiekes viesbuti staigiai apsiginklavau maudymosi iranga ir nuskuodziau prie kranto. Deja entuziazmas gerokai aprimo po to kai aplinkui pamaciau nemazai zmoniu, prisedusiu salia ezero ant suoliuku besigerejanciu graziu saulelydziu. Supratau, jog buti spoksojimo obektu nebus labai smagu. Juo labiau kad italijoj yra nepopuliaru maudytis ezeruose, nesvarbu kad jis tikrai laabai svarus. Visi eina maudytis prie juros. O ezeras pas juos skirtas tam, kad grozetis ar tiesiog paplaukioti jachta.. Aiskiai supratau, kad as buciau vienintelis toks „super keistuolis" kuris ne tik kad ne dienos metu eina maudytis, bet dar ir vakare! Na bet visgi noras buvo stipresnis uz abejones. Po kurio laiko (jau praktiškai is vis sutemus) suradau nuosalesne vieta kur aplinkui tylu-ramu. Nudziugau jog visdelto galesiu isteseti sau duota pazada. Greitai smurkstelejau i vandenuka bei "imerkiau" plavkes porai minuciu. Spejau padaryti keleta ratu ir buvau labai patenkintas savimi jog "misija ivykdziau" . Vanduo buvo tikrai neblogas, pakankamai siltas, retai pas mus tokio siltumo buna. Deja nepastebetam islikti nepavyko. Pasiziureti sio mano zygdarbio atejo berods pro sali vaziuojantis policijos patrulis. Jis pakankamai susidomejo manimi ir tik islipus is vandens paklause ar ne salta?:) zinoma tuo momentu norejosi ne aptarinėti silto/salto ezero temperatūrų skirtumų ypatumus, bet kuo greiciau pasisalinti is ivykio vietos bei sios truputi gedingos situacijos.. Greitai susipakavau is ten ir nuskuodžiau i savo viesbutuka, persirengt ir „užsimaskuoti“. Kita ryta kai darbe kolegoms (lukui) papasakojau, kad visdelto maudžiausi ezere – jis negalėjo patiketi :) Jiems maudytis butu pernelyg salta. Turbut ir jis pagalvojo apie mane, jog esu keistuolis. Na bet is tikruju sio pasiplaukiojimo tikslas nebuvo nepakeliamas karstis, kuris verstu mane sokti i vandeni, bet pats faktas, kad maudžiausi Lago Maggiore!
Tai tiek trumpai ispudziu. Kai bus ko nors daugiau – atnaujinsiu. Labanakt.
2008 m. rugsėjo 13 d.
Italija 2008 09 13
Galiu pasakyti, kad tikrai neapsirau. Labai skani buvo. Gal vaizdas atrodo neipatingai, bet skonis tikrai labai superisnis. Tas baltas indelis – tai super sviezia mocarella, kurios taip parastai niekur negausi. Ji tokia sviezia, ir pakankamai skysta, kad ja galima tiesiog ant virsaus užpilti. Tikrai kazkas neitiketinai skanaus buvo.. Niamniojau garsiai cepsedamas. Va šitaip as atrodžiau pries prica:
O va atrodžiau pasisotines ir laimingas po :) Pabandytkie suraskiti 10 skirtumu. Po to gal 40 min sedejom prie staliuko ir laukem kol galesi pajudeti.
Po pietu vaziavom pas Paula ir Julio i namus. Ten visa šeimyna mane pasitiko. Vel susitikau su Paulos teciu, bei mama. Nemazai klausinejo apie Agne. Ji ten pakankamai populiari tapo, manau suzavejo visus, tad daznai visi paklausia. Beje pasirodo šiandien dar viena staigmena manes lauke. Mauro pasiule nuvaziuot i Sveicarija dideli prekybos centra trumpam apsipirkti. As žinoma labai užsidegiau, visgi ne kart dar Sveicarijoje nebuvau – gera proga dar viena pliusiuka prie nematytos salies uzsideti. Beda tik tame kad pasa tai buvau palikes... ;/ Turejau tik vairuotojo pazymejima. heh neramu buvo, bet kolektyviskai pasitarem ir nutarem bandyti surizikuoti. Jei neileis, tai neileis. Taciau turiu pripažinti, kad kelione i sveicarija kele nedideli nerima. Visgi butu buve nemalonu jeigu del mano kaltes visu nepraleistu. Vyliausi tik tuom kad galbūt sengeno zona ir ten niekas nieko netikrins. Bevaziuodamas i ten prisizadejau, kad kai prasitesiu pasa, butinai tapatybes kortele reiks užsisakyti. Galiausiai atvyke i pasieni, ji sėkmingai pravaziavom. Niekas pernelyg neklausinėjo ir nesikabinejo, tik parode, kad vaziuoti ir tiek. Taciau musu dziaugsma greitai aptemde klaidingas posūkis i autostrada. Turejome nusukti i keliuka vedanti i tas parduotuves, bet vietoj to atsidurem autostradoje, kur apsisukti ar nusukti i sali jokiu sansu – vienintele išeitis tik vaziuoti i prieki. Spaudem taip gal 20-30km kol pagaliau suradom isejima is greitkelio. Sveicarija man tikrai laaabai grazi pasirode. Ypac tie kalnai ezerai..
heh tikrai nuostabus vaizdas. Namukai ir aplinka panasi i Italijos, tik tiek kad ten vaizdingesnis kraštovaizdis. Zodziu is dalies net truputi džiaugiausi, kad nuvaziavom kažkur toliau nuo maršruto, zymiai daugiau visko pamaciau :) Siaip ne taip atvaziave prie prekybos centro neitiketinai lengvai suradom parkavima ir pasileidom ji tyrineti. Is pat pradziu centras pasirode panasus i Europa, bet greit supratau, kad cia mastai daug kartu didesni ir viskas taaip painu, kad pasiklydau jau labai greitai, reikėjo zemelapiuko. Is viso 4 aukstai bet per 1,5 val greit eidamas ir neužeidamas i parduotuves apejau tik 1,5 auksto. Is viso 160 parduotuviu ir visos paciu garsiausiu dizainieriu drabužiu parduotuves: armany, cerruci, dior, gabana, gucci, boss, prada, valentino, versace ir daugybe kitu. Zodziu visos parduotuves neikandamos man, net nejau ko nors matuotis. Is esmes nelabai ir verta matuosis, jeigu ateini i parduotuve ir kainu nematai. O kainu nera todel, nes ten priimta, jog jeigu daiktas patinka - tu ji perki neatsižvelgdamas kiek jis kainuoja. Aisku buvo ir „pigesniu“ parduotuvių bet uz marškinius 60-100 euru moket pakolkas negaliu. Pagalvojau, kad geriau as sopinga lietuvoje padarysiu. Keista ten tvarka tave supermarkete. 19 val visos parduotuves staigiai uzsidare. Nors zmoniu buvo tikrai daug, bet matyt tokia jau tvarka. Isprase visus is parduotuves, tad patraukem namu link. Pasienyje si kart taip gerai nepavyko praslinkti. Kazkodel netiketai sustabde musu masina ir man iskart nemarumas atsirado. Mauro ilgai su juo snekejo, bet kaip veliau paaiskejo visai ne manes. Pasienietis prisikabino prie to, kad gyvenantiems salia pasienio, (pvz Vareseje) negalima išleisti daugiau negu 20 euru. Sveicarijoje. Nes kaip supratau tokiu budu sumazina savo PVM ir tuo negalima naudotis, kad gyveni salia pasienio. Na bet kažkaip išsisukom ir mus paleido. Sugryze i Mauro namus pasidarem savo firmines salotas su tuna, kurias Bratislavoj daznai gaminomės ir privalgiam iki soties. Pailsejom, pasiziurejom futbola ir apie 22 val patraukiau i savo viešbuti. Vel patamsyje teko orientuotis, lyjant lietuj, na bet kažkaip per kita puse pasiekiau ten kur reikia. Pagaliau jau lovoj galesiu ryt ryte miegoti kiek tik noresiu. Ant duru uzsidejau lipduka „no service“ tam kad manes ryte nezadintu. Cia pasimokiau is praeitos savaites, kai reikėjo specialiai keltis, apsirengti tam kad pasakyti, jog jokiu tvarkymu nereikia :)
Tai tiek trumpai siam vakarui. Labanakt.
2008 m. rugsėjo 6 d.
Italija 2008 09 06
Realiai nepamenu kada paskutini kart taip pirstus laiziausi:) Mauro ta proga net kolekcini vynai is savosios lentineles atidare. Tikrai jauciausi labai pamalonintas tokiu svetingumu. Veliau ejom futbolo ziuret. Kaip tik Italija su kipru zaide. Idomu buvo stebet, kai tevas taip isijautes komentavo įvykius aiskteleje. Futbolas ten labai daug ka reiškia. Vakariniam pasivaiksciojimui po miesta pasiemem Paula ir dar Giammarco (džimi) sutikom. Cia tas kur mane su agne is traukiniu stoties pasiseme. Smagu buvo. Visos tos gatveles pilnos zmoniu. Zmones tusinasi tiesiog gatvėje. Geria kokteliukus ne viduje o lauke, nes viduj per karsta. Buvom nueje dar i ta „bariuka“ kur Paulo is Stokholmo sutike. Tikrai smagus naktinis pasivaiksciojimas gavosi. Prisedom pačiame centriuke, isgerem po skanu gerimuka ir siaip laika praleidom. Beje ten net su stiklinem galima eiti ir gerti. Is vis ju naktinis gyvenimas labai skiriasi nuo musu. Zymiai laisvesnis ir smagesnis. Jautiesi tikrai labai saugiai, nebijai kad koks budulis ar marozas uz kampo stoves. Apie 12:30 val atsisveikinom nakties pajudėjau namu link. Mauro pasiule nauja kelia, kuris beveik visąlaik tesiasi tiesiai. Nors ir tamsu buvo bet sugebėjau susiorientuoti ir galiausiai atsiduriau savo valdose. Pasimokyti šiandien nebuvo kada, bet tikiuosi ryt atsigriebsiu. Tai tiek šiandien, labanakt.
Italija 2008 09 05
heh kaip buvo gera..
2008 m. rugsėjo 4 d.
Italija 2008 09 04
2008 m. rugsėjo 3 d.
Italija 2008 09 03
2008 m. rugsėjo 2 d.
Italija 2008 09 02
Jauciuosi issunktas. Sugrizau namo puse 8 ir dabar pradedu suprasti ka reiskia dirbti. Pasirodo visai cia ne pyragai ir ne gelytes. Bent jau pacioje pradzioje kai dar nieko nemoki ir nezinai. Siandien praėjo dar viena itempta diena nuo pat ryto, kuri prasidejo nuo zadintuvo 6 val ryto. Su rezervu pasilikau dar laiko truputi ir po skambuciu nusnusti. Del visako per abu mobiliakus uzsistaciau garsa, jei netycia vieno negirdeciau, tai kitas pazadintu. Laiko buvo pakankamai, todel nutariau išbandyti pusryteliu, pasiziureti ka ten duoda. Pasirinkimas nelabai didelis, bet pakankamas. Aisku po 4 menesiu suris ir bandeles speju, kad užknis juodai. Pasistiprines ir isgeres kavos, kaip ir planavau, sedau i masina. Uzsivedziau varikliuka ir jau bepradedant vaziuoti staigiai kažkokia keista lempute uzsidege. Geltonas šauktukas. Sunerimau kaip reikalas, nes ten tikrai negalėjo buti rankinis stabdis – visai kitas ženkliukas tada užsidega. Taip ir nesupratau kas ten nutiko.. Speliojau, kad cia rodo apie koki nors gedima arba.. (cia as save taip nuraminau) kad dyzeliukas jau prie pabaigos, tai ir uzsidege. Po poros min. nusispjoviau i ta indikatoriu ir pasiryzau vaziuot i darba. Pasirodo diena daug lengviau vairuoti :) pataikiau i reikiama kelia ir per 15-20 min jau buvau vietoje. Aisku taip anksti niekas manes ten nelauke (tuscias dar buvo ofisas) tad likusias 40 min teko masinoje praleisti besimokant Italu kalbos is tos knygutes. Atidaviau raktus vairuotojui bei pasakiau kad jau degalai baigesi ir reiktu užpilti. Truputi net džiaugiausi, kad pavyko masina „atsikratyti“, visgi neabejojau, kad jis pasalins ta šauktuko problema. Darbe lauke smagumynai. Margarita liepe įsijungt kompa, prisijungt prie sistemos ir emeila paskaityti. Deja jau net tada neviskas taip lengvai pavyko :) Pasirodo mano peleje fiziskai truko rutuliuko (kazkas matyt issieme ir zaisliuka sau pasidere). Veliau mano prisijungimo apribojimai dar pora val. trukde kibti i darbus. Zodziu darbo pradžia buvo gana komplikuota ir sudėtinga. Veliau ji mane paliko viena studijuoti medžiagos ir ivairiu ataskaitu. Visas buvo neblogai kol kažkaip vienu metu kompas uzluzo ir priverstinai reikėjo daryti restarta. Deja po paprasto „restarto“ mano kompas neatgijo. Windowsai nesikrove, ismete juoda ekrana, pasileido Biosas italu kalba. Zodziu sutrikau kaip reikiant. Pakartojus pora kart geresnio rezultato nesulaukiau, todel vel teko kviesti „IT‘snikus“. Veliau tik issiaskino problema – kompas neatpažino usb pales ir po restarto „pradingdavo“ hardas. Zodziu kažkoks absurdas. Taip prabuvau iki pietu. Pietums ejom i vietine fabriko valgyklele. Ten buvo galimybe pasirinti is nemazai patiekalu, tik kazkodel (kad kvailas gal todel) pasirinkau makaronus o ne kitoki maista (zuvi, mesa). Makaronai buvo levi ir neskanus. Speju jog todel, kad valgykloje gaminti, per daug neziurint i kokybe, svarbu kad butu maistas ir kad paprastiems darbininkams butu gerai. Kita kart butinai imsiu ka nors kito. Po pietu lauke nemažas kruvis mokslo. Siaubiakas kiek pasirodo nemoku ir reikia žinoti. Nemazai dalyku jau buvau primirses, taip kad kartoti bei mokytis yra iki kaklo ir net daugiau. Realiai tai net neisivaizduoju kaip sugebėsiu išmokti. Vien per pirma diena „namu darbu“ gavau apie 40 pusl ataskaitu. Kazkaip abejoju ar rytoj bus lengviau. Gal del to truputi liūdnumas apeme. Laiko laisvo visai nera, pasneketi ir pasibiedavoti taip pat. 18:30 nutariau eiti is darbo, visgi kaip pirmai dienai jau pakankamai prisisedejau ten. Deja masina nebuvo paruosta vaziavimui. Vairuotojas uzmirso užsipilti degalu, tad man vel iskilo grizimo i namus problema. Pranesiau Lazariui apie savo situacija, o jis savo ruostu labai apkeike vairuotojus ir sake kad ryt jie gaus velniu. Teko jiems kita masina duoti, nors man jau geriau su viena, maziau priprast prie kiekvienos masinos subtylybiu reikia. Gavau Skoda Oktavija. Smagi masinyte, zymiai geriau ir minksciau rieda negu Fiatukas. Ir neburzgia taip stipriai. Duociau 8-7balus Skodai, 3-4 Fiatui. Tai vat pakankamai nusikales ir grizau. Buvau dar i supermarketa dantu sepetelio nusipirkt. O siaip tai ner kada megautis laisvomis akimirkomis nes darbo ir mokslo yra tiek kad ojojooj... Ok, einu toliau mokytis, o jums visiems gero vakaro ir labanakt:) Beje mano kambari tvarko kas diena, perklojo lova, nors as jau is savo amerikoniskos patierties buvau meistriškai ja „apklojes“. Sekmes visiems!
ps. pridedu savo fiatuka ir darbo vieta
2008 m. rugsėjo 1 d.
Italija 2008 09 01 II
Italija 2008 09 01
Na va, pagaliau Italija! Dabar beveik 18 val ju laiku. Ilsiuosi po pirmojo pusdienio savo viešbutyje kambaryje 305, tika issimaudes ir truputi atsigaves. Diena šiandien pakankamai turininga. Nuo pat ryto turėjau veiklos iki valei, bandau dabar susivokti ka spėjau nuveikti. Diena prasidejo labai anksti 6 ryto, jau tada kaip vyturėlis pabudau – matyt jauduliukas dare savo. Paskutines valandos greit prabėgo, ir reikėjo gerokai paskubėti, kad speti i lektuva. Visgi rugsėjo 1 zmoniu ir masinu tuntai, bet viskas praėjo gerai, spėjau i lektuva, kuriame gavau vieta prie pat lango. Beskaitydamas l.ryto laikrašti mane užkalbino kažkoks pavystamas veidas. Tik veliau „atgaminau“ jog tai mano buves kursiokas Domas. Heh, kur tik pavystamu zmoniu nesutiksi :) Jis dabar studijuoja Bacconi universitete Milane. Tai praktiškai ir praliurpem visa kelia apie Italija. Primoke visokiu patarimu, sake pasisaugoti nuo kišenvagiu, nes jis mat jau tai patyre savo kailiu.. apsikeitem kontaktais, tel nr ir susitarem susimatyt, jei bus galimybe. Lektuvas velavo ~30-45 min. sugedo begantis takelis ten kur bagaza is lėktuvo ima. Tai vargsai Italijos darbininkai keikdamiesi viska rankom krove. Man tai truputi neramu buvo, kad šitaip ilgai velavom, juo labiau kad atejes i laukiamuoju sale neradau savo vairuotojo. Slampinejau gal 7 min tartum zeme pardaves, bet galiausiai aptikau ji stovint nuosaliau. Lauke lijo. Nors buvo tvanku ir karsta, tas lietus labai smagiai gaivino. Vaziavom i Ilpea, ten snektelejau su Lazariniu kuris veliau mane nuvede pas Margarita mano bose. Ji pasirode tokia visai miela moteriške, bet nezinia kaip bus veliau :) Iskart gavau „paintrodjusinti“ save – gal su 20 zmoniu pasilabinau, kurie dirba panasius darbus. Kolektyvas tikrai didelis, vardai susimaise, zodziu vien kol vardus išmoksiu praeis nemazai laiko.. Ilgai manes ten nelaike, Lazarinis padare igaliojima vairuoti masina ir teko sest uz vairo. Gavau FIAT universala – dyzeliuka. Idomi masinyte, sankaba tik labai kieta, reikia dar priprasti. Kelias is pradziu atrode lengvas, bet po to kaip reikiant susimaise jau po trečio ziedo :) is vis keliai visi labai panasus, nzn kaip pavyks ryt „pataikyti“ i darba. Gerai kad darbas tik 9 ryto prasideda. Gal dar su Mauro pagalba pabandysim iki tos vietos nulekti.. nes pakolkas nesijauciu labai tvirtai keliuose. Atejes i viešbuti labai apsidžiaugiau – pasirodo yra bevielis internetas! Cia buvo pirmas dalykas ka patikrinau savo kambaryje. Greitis geras, gerai traukia. Lova minksta ir seip grazu, tvarkinga viskas. Tikrai labai smagus viešbutukas, tikrai vertas tu savo zvaigzduciu. Na tik kondiske galetu būti. Gaves zemelapiuka nutariau patyrinėti apylinkes ir paieškoti ko nors užkasti. Vaizdas prie ezero labai suzavejo... tikrai trūksta zodziu kaip grazu.. tikras kurortinis miestelis. Zmoniu nedaug, bet ir nereikia :) Praejau nemazai kaviniu, bet jos kazkodel buvo uždarytos. Taip ir likau nesuprates kodel. Nors pasivaiksciojimo tikslas nebuvo pavalgyti, bet neradęs aplinkui masito truputi nuliudau. Gal tiesiog nepasisese pataikyti. Bandysiu dabar „recepcion‘e“ paklausti kur kokia nors artimesne parduotuve randasi. Visgi jau skardis seniai reikalauja kazko įsimest. Siaip ar taip šiandien vakarieniauju su Mauro ir jo seima, tai esu isitikines (nuo praeitu kartu)kad bent tada privaisins iki soties kol pilvas nesprogs:) Tai tiek ziniu pakolkas. Papildysiu kai tik kas naujo nutiks. Einu ieškoti atsigerti ir seip mazumele prasivaikscioti. Tai tiek.