Italija 2008 09 18

Prisiminiau, kad savo dienyno jau senokai nepildziau. Sekasi man neblogai. Nors tiksliai ivertinti save yra sunku. Pakolkas daugiau klaustuku negu konkretesniu atsakymu. Iki siol nezinau savo ateites uzduociu, nors Lukas ir bande mane apsviesti, ka mazdaug man reikes “daryti”. Taciau kaip bus is tikruju, suzinosiu tik ateityje. Vade paskutiniu metu man skiria vis maziau laiko. Siuo metu ji labai uzimta. Tad man lieka daugiau “poilsiui” darbe bei atsipalaidavimui. Vakarais jau beveik nebezubrinu - nusprendziau kad siuo periodu kol konkreciai nezinau ka reikes daryti, pernelyg ner ko pervargt. Geriau isnaudoti laika poilsiui. O aspkritai laikas bega greit. Net nesitiki kad 18 dienu jau cia. Per pirma savaite buvo didziausias kruvis, o po to jau santykinai ramiau. Kalbant apie pacia organizacija - viduje nera viskas idealu. Informacija ne visada taip greitai paisiekia tuos zmones kuriuos reiketu. Taip pat kai kurie darbuotojai turi specifinius metodus ir nelabai dalinasi paaiskinimais. Cia matyt kaip ir daug kur – beveik visos kompanijos turi kažkokiu vidiniu bedu.. Jau ne kart minejau kad mano tiesioginis kuratorius apie rusijos reikalais - tas senukas, is tikruju labai jau specifinis. Atvirai pasakius neisivaizduoju uz ka ji taip laiko ir sitiek laisves jam duoda. Nepaisant to, kad dabar jo pareigos tokios pacios kaip Luko, taciau senukas leidžia jau ateiti i daba ne 9 ryto o 11. Taip pat dirba su santykinai mazu darbo kruviu, bei daug kitu smulkiu detaliu kurios ji iskiria is kitu Autoritetas.. heh, matyt iprato nuo seno dirbti „aukstas pareigas“ tai ir iki siol jauciasi aukštesnis uz kitus.. Nors mano akymis jam reiktu imtis greiztesnes politikos (kalbant apie reikalus rusijoj) ir tiesiog paparastai pareikalauti is tos salies kad padarytu viska taip kaip mums reikia ir butina. Visos bedos issiprestu ir maziau cia reiktu mums terliotis bei spelioti. Nes susidare ispudis, jog ten dirbama taip kaip jiems paprasciau ir lengviau. Be jokiu specifikaciju ar detalumo. Taciau mums iskyla beda kaip interpretuoti duomenis vidineje sistemoje.... Bet kur tau... pabandyk tu pamokyti mokyta :) be sansu, dar i snapa gausi.. Keisciausia tai, kad tas senukas dirba ne su profesionalu, o su jauna moteriškaite, kuri beveik neturi patirties ir yra mano amziaus. (ps. man Luka sake kad is veido jai atrodo kad 30 ar 40 metu:) Ji ne tik kad pati nelabai gaudosi, o dar su anglu kalba jai labai prastai. Visai neprasneka.. Tai galit įsivaizduoti kaip gali komunikuoti du žmones anglu kalba jos nemokedami. Bendraujant tik su žodynais. Savaime suprantama, kad apie viens kito supratima negali būti ne kalbos. Ji vercia taip kaip jai atrodo o tuo tarpu senukas irgi kitaip interpretuoja ir su žodynu issivercia ta reiksme.. Na ziuresim kaip cia toliau bus ateityje..
Na o kiti reikalai irgi einasi neblogai. Pripratau jau prie visko. Isikuriau patogiai ir praktiskai gaunasi mini dienos "ciklas". Uzvakar buvo linksmesne dienele - nusprendziau jog butinai reikia Lago Maggiore ezera isbandyti. Priesingu atveju buciau uzsigriauzes ir priekaisteves sau. Luka kaip tycia uzsimine, kad orai ves ir veliau gali nebebuti galimybes. Tad galutinai nusprendžiau tvirtai nusiteikti - "dabar arba niekada". Pasistengiau is darbo isvaziuot truputi anksciau - apie 18:15 val. Susiplanavau jog grizes iskart smurkstelsiu i plavkes ir begsiu pasipliuskenti. Taciau mano didžiam nusivylimui patekau i dideli kamsti. Kolona masinu apie puse km. vien tik stovejo ir ne kiek nenorėjo pajudet. Pasirodo ivyko avarija ir masinos negalejo prasilenkti. 30 min teko pratupeti masinos viduj klausant itališko didzejaus pliurpalu ir laukt. Atvaziavus policijos patruliui reikalai gana greit susitvarke ir kelias pralaisvino. Taciau daresi neramu – vis tik jau vakarejo ir saulute po truputi slepesi. Pagal masinos lauko temperaturos davikli - temperatura nukrito iki 22 laipsniu silumos. O atvaziuoti prie ezero norejosi kaip galima anksciau. Pasiekes viesbuti staigiai apsiginklavau maudymosi iranga ir nuskuodziau prie kranto. Deja entuziazmas gerokai aprimo po to kai aplinkui pamaciau nemazai zmoniu, prisedusiu salia ezero ant suoliuku besigerejanciu graziu saulelydziu. Supratau, jog buti spoksojimo obektu nebus labai smagu. Juo labiau kad italijoj yra nepopuliaru maudytis ezeruose, nesvarbu kad jis tikrai laabai svarus. Visi eina maudytis prie juros. O ezeras pas juos skirtas tam, kad grozetis ar tiesiog paplaukioti jachta.. Aiskiai supratau, kad as buciau vienintelis toks „super keistuolis" kuris ne tik kad ne dienos metu eina maudytis, bet dar ir vakare! Na bet visgi noras buvo stipresnis uz abejones. Po kurio laiko (jau praktiškai is vis sutemus) suradau nuosalesne vieta kur aplinkui tylu-ramu. Nudziugau jog visdelto galesiu isteseti sau duota pazada. Greitai smurkstelejau i vandenuka bei "imerkiau" plavkes porai minuciu. Spejau padaryti keleta ratu ir buvau labai patenkintas savimi jog "misija ivykdziau" . Vanduo buvo tikrai neblogas, pakankamai siltas, retai pas mus tokio siltumo buna. Deja nepastebetam islikti nepavyko. Pasiziureti sio mano zygdarbio atejo berods pro sali vaziuojantis policijos patrulis. Jis pakankamai susidomejo manimi ir tik islipus is vandens paklause ar ne salta?:) zinoma tuo momentu norejosi ne aptarinėti silto/salto ezero temperatūrų skirtumų ypatumus, bet kuo greiciau pasisalinti is ivykio vietos bei sios truputi gedingos situacijos.. Greitai susipakavau is ten ir nuskuodžiau i savo viesbutuka, persirengt ir „užsimaskuoti“. Kita ryta kai darbe kolegoms (lukui) papasakojau, kad visdelto maudžiausi ezere – jis negalėjo patiketi :) Jiems maudytis butu pernelyg salta. Turbut ir jis pagalvojo apie mane, jog esu keistuolis. Na bet is tikruju sio pasiplaukiojimo tikslas nebuvo nepakeliamas karstis, kuris verstu mane sokti i vandeni, bet pats faktas, kad maudžiausi Lago Maggiore!
Tai tiek trumpai ispudziu. Kai bus ko nors daugiau – atnaujinsiu. Labanakt.

Italija 2008 09 13

Sakes kaip greit savaite prabego.. Nebuvo net kada papildyti dienyno. Buvau pernelyg gyliai uzspaustas darbais. Tik dabar (6dieni) pagaliau suradau laiko skirti sau. Per sia savaite pripratau prie itempto grafiko, tad 5dieni vakare buvo keista kad nereikia apie darba galvoti. Kazkaip isivaziavau I ta maratona ir atrodo taip turi būti nuolat. Penktadienio vakaras gana ramiai praėjo. Laika skyriau relaxiukui ir poilsiukui, nes susitariau su Mauru, kad 6dieni ryte 10 val. jau busiu pas ji Varesej. Tad užteko laiko tik pasiziureti CNN zinias, „La broniaus sou“ per kompa ir po to nuejau anksti miegoti. Zinoma ryte buvo sunku keltis ir taip anksti pradeti diena. Visgi psichologiškai suveike, kad jau savaitgalis bei isijunge tingėjimo rezimas. Pusvalandi netycia (o gal ir siek tiek tycia) pramiegojau, tad paaukojes pusrysius skuodžiau tieisiai pas ji. Nuo pat ryto lyjo lietus, tad oras nieko gero nezadejo. Vairuoti nebuvo sunku, na nebent tik vienu metu, kai staigiai uzejo škvalas ir net ant maximumo ijungti valytuvai, nespėdavo nuvalyti lietaus lasus. Na bet viskas gerai pasiseke. Lengvai suradau namus. Planas buvo toks, kad vaziuosim i malpensa, kadangi ten vyko kompiuteriu ir elektronikos muge. Skambejo įdomiai, tad greitai susikrove „smutkes“ keliavom tenai. Ta ju vietine paroda pasirodo - tikras gariunu turgelis kur daug pardavėju vienoje kruvoje susirinke pardavinėja tiek nauja tiek ir panaudota apartura bei detales. Del kainos galima derėtis. Jeigu turi islavinta liežuvi, kaina galima numust net apie 20%. O kadangi vaiksciojau su Mauru, tai nuolaida beveik visur pavykdavo gauti. Sales plotas dvigubai didesnis negu Litexpo tad apejom nemaza gabala. Zinoma, Maurui rupejo apieti viska, maza ka įdomaus „praleisim“ :) Siaip daug ten daug visokiu niekuciu, kuriu net nezinai kam skirti. Na bet reikėjo kazka nusipirkti – tai isigyjau patogias ausines su mikrofonu tik uz 3 eurus (nusprendziau kad kiekviena kart būti susikuprinusiam kalbantis per skype yra labai nepatogu) bei dideli cd dekliuka uz 2 eurus kuriame telpa 80 kompaktu. Gal buciau ir apsejes, bet visgi nutariau, kad sie pirkiniai labiau skirti tam, kad primintu Italija bei sita Malpensos turgeli. Kadangi lietus nesiliove, o mes kaip tycia palikom skecius masinoj, nesprendėm išnaudoti laika ir „sukirst“ po sumustinuka. Sumustinuko nelabai pakako (visgi as be pusryčiu, o Mauras kaip visada alkanas) tad jo pasiulymu nusprendem vaziuoti pavalgyti skaniausios picos Varezeje. (skaniausia pica regione mes valgem per pirma apsilankyma Italijoje) Picerija pasirodo buvo man gana pazystamoje vietoje netoli Barkleys banko, ten kur as ant tokio cementinio suoliuko sedejau. Nors picerijos vidus nebuvo labai elegantiškas, bet tikrai labai jaukus. Matesi pecius kuriame prie tavo akiu kisdavo pica i krosni. Zmoniu viduje buvo nemazai, jautesi, kad ta vieta gana populiari ir jau ne vienus metus gyvuoja. Pats savininkas yra is berods Sicilijos ar Neapolio, zodziu ten kur gaminamos pacios skaniausios picos Italijoje. Savininkas beje irgi ten buvo bei kepe (nes Italijoj gana iprasta kad savininkai dirba darba susijusi tiesiogiai su procesu). Paklauses Mauro rekomendaciju pasirinkau sita pica:



Galiu pasakyti, kad tikrai neapsirau. Labai skani buvo. Gal vaizdas atrodo neipatingai, bet skonis tikrai labai superisnis. Tas baltas indelis – tai super sviezia mocarella, kurios taip parastai niekur negausi. Ji tokia sviezia, ir pakankamai skysta, kad ja galima tiesiog ant virsaus užpilti. Tikrai kazkas neitiketinai skanaus buvo.. Niamniojau garsiai cepsedamas. Va šitaip as atrodžiau pries prica:



O va atrodžiau pasisotines ir laimingas po :) Pabandytkie suraskiti 10 skirtumu. Po to gal 40 min sedejom prie staliuko ir laukem kol galesi pajudeti.



Po pietu vaziavom pas Paula ir Julio i namus. Ten visa šeimyna mane pasitiko. Vel susitikau su Paulos teciu, bei mama. Nemazai klausinejo apie Agne. Ji ten pakankamai populiari tapo, manau suzavejo visus, tad daznai visi paklausia. Beje pasirodo šiandien dar viena staigmena manes lauke. Mauro pasiule nuvaziuot i Sveicarija dideli prekybos centra trumpam apsipirkti. As žinoma labai užsidegiau, visgi ne kart dar Sveicarijoje nebuvau – gera proga dar viena pliusiuka prie nematytos salies uzsideti. Beda tik tame kad pasa tai buvau palikes... ;/ Turejau tik vairuotojo pazymejima. heh neramu buvo, bet kolektyviskai pasitarem ir nutarem bandyti surizikuoti. Jei neileis, tai neileis. Taciau turiu pripažinti, kad kelione i sveicarija kele nedideli nerima. Visgi butu buve nemalonu jeigu del mano kaltes visu nepraleistu. Vyliausi tik tuom kad galbūt sengeno zona ir ten niekas nieko netikrins. Bevaziuodamas i ten prisizadejau, kad kai prasitesiu pasa, butinai tapatybes kortele reiks užsisakyti. Galiausiai atvyke i pasieni, ji sėkmingai pravaziavom. Niekas pernelyg neklausinėjo ir nesikabinejo, tik parode, kad vaziuoti ir tiek. Taciau musu dziaugsma greitai aptemde klaidingas posūkis i autostrada. Turejome nusukti i keliuka vedanti i tas parduotuves, bet vietoj to atsidurem autostradoje, kur apsisukti ar nusukti i sali jokiu sansu – vienintele išeitis tik vaziuoti i prieki. Spaudem taip gal 20-30km kol pagaliau suradom isejima is greitkelio. Sveicarija man tikrai laaabai grazi pasirode. Ypac tie kalnai ezerai..



heh tikrai nuostabus vaizdas. Namukai ir aplinka panasi i Italijos, tik tiek kad ten vaizdingesnis kraštovaizdis. Zodziu is dalies net truputi džiaugiausi, kad nuvaziavom kažkur toliau nuo maršruto, zymiai daugiau visko pamaciau :) Siaip ne taip atvaziave prie prekybos centro neitiketinai lengvai suradom parkavima ir pasileidom ji tyrineti. Is pat pradziu centras pasirode panasus i Europa, bet greit supratau, kad cia mastai daug kartu didesni ir viskas taaip painu, kad pasiklydau jau labai greitai, reikėjo zemelapiuko. Is viso 4 aukstai bet per 1,5 val greit eidamas ir neužeidamas i parduotuves apejau tik 1,5 auksto. Is viso 160 parduotuviu ir visos paciu garsiausiu dizainieriu drabužiu parduotuves: armany, cerruci, dior, gabana, gucci, boss, prada, valentino, versace ir daugybe kitu. Zodziu visos parduotuves neikandamos man, net nejau ko nors matuotis. Is esmes nelabai ir verta matuosis, jeigu ateini i parduotuve ir kainu nematai. O kainu nera todel, nes ten priimta, jog jeigu daiktas patinka - tu ji perki neatsižvelgdamas kiek jis kainuoja. Aisku buvo ir „pigesniu“ parduotuvių bet uz marškinius 60-100 euru moket pakolkas negaliu. Pagalvojau, kad geriau as sopinga lietuvoje padarysiu. Keista ten tvarka tave supermarkete. 19 val visos parduotuves staigiai uzsidare. Nors zmoniu buvo tikrai daug, bet matyt tokia jau tvarka. Isprase visus is parduotuves, tad patraukem namu link. Pasienyje si kart taip gerai nepavyko praslinkti. Kazkodel netiketai sustabde musu masina ir man iskart nemarumas atsirado. Mauro ilgai su juo snekejo, bet kaip veliau paaiskejo visai ne manes. Pasienietis prisikabino prie to, kad gyvenantiems salia pasienio, (pvz Vareseje) negalima išleisti daugiau negu 20 euru. Sveicarijoje. Nes kaip supratau tokiu budu sumazina savo PVM ir tuo negalima naudotis, kad gyveni salia pasienio. Na bet kažkaip išsisukom ir mus paleido. Sugryze i Mauro namus pasidarem savo firmines salotas su tuna, kurias Bratislavoj daznai gaminomės ir privalgiam iki soties. Pailsejom, pasiziurejom futbola ir apie 22 val patraukiau i savo viešbuti. Vel patamsyje teko orientuotis, lyjant lietuj, na bet kažkaip per kita puse pasiekiau ten kur reikia. Pagaliau jau lovoj galesiu ryt ryte miegoti kiek tik noresiu. Ant duru uzsidejau lipduka „no service“ tam kad manes ryte nezadintu. Cia pasimokiau is praeitos savaites, kai reikėjo specialiai keltis, apsirengti tam kad pasakyti, jog jokiu tvarkymu nereikia :)
Tai tiek trumpai siam vakarui. Labanakt.

Italija 2008 09 06

Kaip smagu, kad jau pagaliau savaitgalis. Miegojau kaip kudykelis ramiai ir saldžiai be jokiu žadintuvu. Tikra palaima, geriau ir būti negali. Atsikeliau tik apie 12 val dienos, leidau save pasilepinti. Gal buciau ir ilgiau pliurpes, tacaiu nemazai veiklos manes lauke. Nors ir pusryčius pramiegojau, bet jauciausi gerai ir laimingai. Susirasiau su Mauru ir susitarem kad as pas ji bandysiu pats i Varese atvaziuoti. Zinoma cia vel buvo nemažas išbandymas man – nes pasiekti ta Verese reikia gal 6-7 miestukus pravaziuoti. O pati varese gal kaip kaunas, tik viskas siauriau ir painiau. Gal 20 ziediniu sankryzu reikia iveikti. Sutarem kad jei pasiklysiu jis mane gelbes, o siaip bandysiu pasiekti miesto centra ir tada jam skambinsiu, kad pasitiktu. Galiausiai susidejau smutkes ir vaziau vingiais, ratais kvadratais. Tikrai buvo nejauku vaziuoti kai dar ten nebuves ir nezinai kur koks kelias. Vaziuoji pusiau aklai spėliodamas: sukti cia ar veliau. Bet ka jus sau galvojat – be niekieno pagalbos pasiekiau Mauro namu kiema :) Net pats mauro nesitikėjo, kad susigaudysiu ir buvo pasiruoses manes ieškoti. Zodziu pataikiau kaip reikiant – tiesiai i desimtuka. Cia galbūt padėjo ta taisykle, kuria jis man kazkada jis sake „jeigu nezinai kur vaziuoti – vaziuok tiesiai“. Taip ir dariau. Beje tas zemelapiukas labai praverte. Namuose mane pasitiko visa šeimyna: mama, tevas ir alesio. Visi apsidziauge mane isvyde. Atidaviau lauktuves, viskas neblogai praėjo. Kalev sokoladas vel gerai suveike (jau po vakarienes jo nebeliko). Veliau vaziavom man vadafone korteles ieškoti. Zinoma su tuom senuoju Fiat 500 (činkečjento). Nuvazaivome i ta ju vietini „akropoli“ kuris man jau pakankamai pazistamas tapo. Visada kai i varese vaziuojam ten užsukam. Tos pacios parduotuvytes, tik šiandien labai daug zmoniu buvo. Vos imanoma prasilenkti. Taciau suzinoje, kad tarifai nelabai kuom skirasi nuo mano bites, nutarem dar pasvarstyti ar verta. Veliau uzsukom i kita parduotuve nuspirkti produktu vakarienei, kuri si vakara tikrai buvo ypatinga. Mauro paeme 2 kg juros gerybiu kažkokiu juodu gelduciu ir 1,5 kg veziu. Supratau kad vakariene bus tikrai gurmaniška:) Mauro namuose kaip visada vyksta veiksmas. Daznai ten ateina draugai siaip aplankyti ir pasneketi. Per valanda laiko net kelios poros draugu aplanke. Jie ateina netiketai ir is anksto neperspėjus. Vadovaujasi ta taisykle, kad svečiai visada laukiami. Kazkaip pas mus lietuvoje, nelabai taip butu is anksto neperspėjus. Mauro paaiskino kad pietuose situacija dar blogesne, nes ten ir 22 val vakaro gali tave aplankyti ir tai visai normalu. Vakarienes pirmas patiekas buvo spageti su juros gerybėmis padaryta astriai. Ziauriai skanu buvo, valgiau cepsedamas. O antras patiekalas - apvirti ir apkepti veziai su visokiom zolelem.

Realiai nepamenu kada paskutini kart taip pirstus laiziausi:) Mauro ta proga net kolekcini vynai is savosios lentineles atidare. Tikrai jauciausi labai pamalonintas tokiu svetingumu. Veliau ejom futbolo ziuret. Kaip tik Italija su kipru zaide. Idomu buvo stebet, kai tevas taip isijautes komentavo įvykius aiskteleje. Futbolas ten labai daug ka reiškia. Vakariniam pasivaiksciojimui po miesta pasiemem Paula ir dar Giammarco (džimi) sutikom. Cia tas kur mane su agne is traukiniu stoties pasiseme. Smagu buvo. Visos tos gatveles pilnos zmoniu. Zmones tusinasi tiesiog gatvėje. Geria kokteliukus ne viduje o lauke, nes viduj per karsta. Buvom nueje dar i ta „bariuka“ kur Paulo is Stokholmo sutike. Tikrai smagus naktinis pasivaiksciojimas gavosi. Prisedom pačiame centriuke, isgerem po skanu gerimuka ir siaip laika praleidom. Beje ten net su stiklinem galima eiti ir gerti. Is vis ju naktinis gyvenimas labai skiriasi nuo musu. Zymiai laisvesnis ir smagesnis. Jautiesi tikrai labai saugiai, nebijai kad koks budulis ar marozas uz kampo stoves. Apie 12:30 val atsisveikinom nakties pajudėjau namu link. Mauro pasiule nauja kelia, kuris beveik visąlaik tesiasi tiesiai. Nors ir tamsu buvo bet sugebėjau susiorientuoti ir galiausiai atsiduriau savo valdose. Pasimokyti šiandien nebuvo kada, bet tikiuosi ryt atsigriebsiu. Tai tiek šiandien, labanakt.

Italija 2008 09 05

Na ka pagaliau 5dienis! Netikiu,kad jau savaite atsilaikiau. Net pats savimi didziuojuosi. Ypac po to kai turejau pacias sunkiausias pirmasias dienas. Dabar jau santykinai darosi aisku kiek as nemoku ir kiek nezinau. O kada pasieksiu aukstesni lygi sunku net pagalvot. Aisku tik tiek, kad savaitgali reikes skirti pazubinimui, bandysiu accountinga kaip reikiant kirsti is peties. Na bet jau su pozityvia nuotaika sugristu namo, zinomas kad jau kazkiek per viena diena ismokau ir patobulejau. Svarbu, kad vyksta progresas. Ryte vos nepramiegojau po antro zadintuvo "uzmigimo". Kazkaip netycia vietoj "snausti" paspaudziau isjungti mygtuka. Gerai kad antras tel. suveike. Zodziu atsarga gedos nepadare. Pusryciai jau nelabai teikia daug dziaugmo, nes tos pacios bandeles 4ta diena is eiles pradeda nusibosti. Na bet uztat kavos ir sulciu isgeriu ir dar koki vaisiu i pilvuka isimetu. Dabar kazkaip nuvairuoju jau net ne per 15 o per 10 min, taip kad nusprendziau jog kita savaite i darba vaziuosiu veliau nei iprastai. Darbe dar karta isgeriau rytines kavos su luku (visgi pasikviete i kompanija) ir tik veliau supratau kad siandien jo gimtadienis. Padainavau lietuviskai su gimimo diena, manau patiko:) Darbas siandien visai lengvai ir palyginus nepastebimai praejo. Na tik zinoma paskutines dvi valandos - pacios sunkiausios. Siandien valgyklele pasiule spagecius ir dar viena, bet man uzteko ir pirmo patiekalo. Plius paemiau sokoladini pudinga. Zodziu skaniai uzkirtau. Po pietu lygiai toks pat Lukos sventimas - pyragaiciai (kiekvienam po 1 max. 2) kokakola ir 1 butelys sampano del vaizdo. Suvalgyti pyragaiti uztruko 30 sek. dar 5 min pabuvau del mandagumo :) veliau dar mokiausi apie pagrindine sistema ir pan. Taip ir praejo pagrindine darbo diena. Vakare po darbo leidau sau pailseti ir nieko neveikti. Zinoma tik suvalgiau savo vakarine pasta, kuri atode sitaip.

heh kaip buvo gera..

Italija 2008 09 04

Siandien pajutau, kad beveik prasidejo įprastine diena. Ryte atkartojau beveik visus vakarykscius veiksmus, tik tiek kad keltis dar labiau nesinorėjo. Laikas zymiai greičiau prabėgo. Matyt jau po truputi adaptuojuosi. Mane ten viešbutyje jau gerai pazista. Pakalbina ir siaip pajuokauja. Ypac toks vienas jaunas padavejas, kuris jau zino, kad atnesus meniu reikes man paaiskinti ir išversti. Siandien vakare bandydamas paaiskinti, kad tai vištiena ir pamirses zodi „chiken“ – padare visciuko sparnelio judesi ir paplasnojo :) Linksma buvo, kad taip stengiasi zmogus. Kelias jau pazistamas tapo. 15 min ir jau vietoje. Siandien pries pietus bendradarbiai i „kavos pertraukele“ pakviete. Pasijutau pamalonintas ir priimtas „i chebra“. Supratau, kad reikia drasiai elgtis ir pamirsti visus lietuviškus susikaustymus. Smagiai snektelejom. Sake kad cia gruodžio men bus 2 laipsniai silumos. Salciau nenusimato. O Siaip tai oras superinis. Nekarsta ~19-20. Aisku, jeigu butu saule, tai butu plius dar 7 laispniais daugiau. Siandien jau mano geresne nuotaika. Kazkaip apsiraminau ir siaip lengviau diena praėjo. Zymiai įdomesniu dalyku mokiausi. Su Kavalero sedejom ir bendem įsikirst i rusiška apskaita ka jie ten savo kvailais pavadinimais is tikruju nori pasakyt. Nepastebejau net kad ir po darbo uzsisedejau. Baigiau savo darba ~19 val. „Namuose“ kaip visada – tvarka ir svara. Kas diena man lova pakloja ir ranksluoscius pakeičia. Zodziu neblogai, taip ir priprasti galima:) Siandien vakariene valgiau karališkai. Pradziai super skaniai lazanija. O antra patiekala, ant groteliu aluje kepta pakstienos file su citrinu padažu. Is vis maitinuosi kaip VIP‘as. Jau net ir truputi pripratau tokiu jautis.. juokauju :) Povalgius mokiausi dar nemazai. Taip iki 12 uzsisedejau.. Tai tiek. Iki ir labanakt.

Italija 2008 09 03

Jau trecia diena. Iprastini saldu miega nutrauke perkūnija su zaibu. Drioksletejo taip neblogai, jog pabudau galima sakyti net be zadintuvo. Neipatingai del to apsidžiaugiau, visgi per perkūnija vairuoti nera pats didžiausias malonumas. Siandien jau buvo sunkiau is lovos išlipti. Gana aiskiai supratau kad kiekviena diena anksti keltis nebus labai linksma. Gerai kad iki pusryčiu nustojo lyti. Rytinis davinys nebuvo pasikeites, tas pat komplektukas. Nuvaziaves i darba atidaviau skoda ir vairuotojas patikino kad iki 5 val fiatukas bus paruostas. Is ryto darbe nelabai kas buvo naujo, tik tiek kad mano bose svente gimtadieni. Prisveikino ja visas kolektyvas. Siandien man pajunge darbe telefona. Gal veliau pabandysiu i namus is „nemokamo“ pasukt. Bet dar ne dabar. Beje iki galo įsitikinau kad ju planai mane i Krasnojarska išsiusti. Nes cia toks Luca man prasitare, kad jis bus atsakingas Italijoj ir mes kartu turėjom eiti semti ziniu pas toki dieduka. Kaip ir gautusi kad busim abu naujokai, tik tiek kad ji pas ji patirtis milziniska. Jis be sito jau 4 imones skirtingose salyse kontroliuoja. Po pietu ejom i konferenciju sale boses gimtadienio „svest“. Kiekvienas gavo po super skanu pyragėli ir kokakolos užgert. Sventimas uztruko ~10 min. Veliau mes su Luca ejom pas ta seneli Cavalero, kuris yra uzkietejes apskaitininkas. Gal kokiu 40metu apskaitos patirtis manau siek tiek pasako, kad jis ne is kelmo spirtas. Norejom tiksliau issiaiskinti visa situacija ir pagaliau issiaiskinti kas kaip ir kada. Deja teko truputi nusivilti. Senukas nelabai sneka angliskai, issikyrus tuos terminus kuriuos vartoja kasdieninėje apskaitoje. Ji s man pasirode „kieto“ budo ir realiai sunkiai supratau kaip visdelto is tikruju ten yra. Jau vien po jo pirmojo klausimo apie lietuvos ir rusijos apskaitos panašumus ir skirtumus supratau, kad jis tikėjosi „kaip reikiant“ ismanancio vyruko. Gal cia kaip ir išbandymas buvo kiek as gaudausi ir suprantu, bet visdelto nusprendžiau, kad spėlioti neverta ir geriau jau susilaikyti nuo konkretaus atsakymo. Is vis nuolatinis mokymas ir zubrinimas jau net pykina. Dar niekad tiek daug nesimokiau ir taip nuolat. 100 kartu geriau sesijas nuolat laikyti negu cia eit i darba ir kalt, juo labiau kad viskas yra teorija, o praktiškai padaryti vargu ar pavyktu. Mokaisi ir supranti kad nesimato pabaigos kada jau maždaug „įsikirsi“. Progresas eina letai ir net pats nezinai ar jau daug zinai. Paskutines darbo valandos buvo nezmoniskai ilgos ir sunkios. Kas 10 min vis zvilgciodavau i laikrodi. Uzeidavo mintys kad gal jau cia ne man skirta.. Nes man atrodo jie per daug is mane tikėjosi (kolegos, nebutinai patys pagrindiniai bosai) kad ateis zmogus su patirtimi, raukiantis sitose reikaluose ir kad jiems patiems paaiskins. O cia atejo visai zalias geltonsnapis, kuriam vien tik aiskinti reikia ir del manes gaisti laika. Zodziu nzn kaip cia bus. Gryzau „namo“ su fiatuku ir nieko nebenoriu tik ramybes. Eisiu jau ilsetis, labanakt visiems!

Italija 2008 09 02

Jauciuosi issunktas. Sugrizau namo puse 8 ir dabar pradedu suprasti ka reiskia dirbti. Pasirodo visai cia ne pyragai ir ne gelytes. Bent jau pacioje pradzioje kai dar nieko nemoki ir nezinai. Siandien praėjo dar viena itempta diena nuo pat ryto, kuri prasidejo nuo zadintuvo 6 val ryto. Su rezervu pasilikau dar laiko truputi ir po skambuciu nusnusti. Del visako per abu mobiliakus uzsistaciau garsa, jei netycia vieno negirdeciau, tai kitas pazadintu. Laiko buvo pakankamai, todel nutariau išbandyti pusryteliu, pasiziureti ka ten duoda. Pasirinkimas nelabai didelis, bet pakankamas. Aisku po 4 menesiu suris ir bandeles speju, kad užknis juodai. Pasistiprines ir isgeres kavos, kaip ir planavau, sedau i masina. Uzsivedziau varikliuka ir jau bepradedant vaziuoti staigiai kažkokia keista lempute uzsidege. Geltonas šauktukas. Sunerimau kaip reikalas, nes ten tikrai negalėjo buti rankinis stabdis – visai kitas ženkliukas tada užsidega. Taip ir nesupratau kas ten nutiko.. Speliojau, kad cia rodo apie koki nors gedima arba.. (cia as save taip nuraminau) kad dyzeliukas jau prie pabaigos, tai ir uzsidege. Po poros min. nusispjoviau i ta indikatoriu ir pasiryzau vaziuot i darba. Pasirodo diena daug lengviau vairuoti :) pataikiau i reikiama kelia ir per 15-20 min jau buvau vietoje. Aisku taip anksti niekas manes ten nelauke (tuscias dar buvo ofisas) tad likusias 40 min teko masinoje praleisti besimokant Italu kalbos is tos knygutes. Atidaviau raktus vairuotojui bei pasakiau kad jau degalai baigesi ir reiktu užpilti. Truputi net džiaugiausi, kad pavyko masina „atsikratyti“, visgi neabejojau, kad jis pasalins ta šauktuko problema. Darbe lauke smagumynai. Margarita liepe įsijungt kompa, prisijungt prie sistemos ir emeila paskaityti. Deja jau net tada neviskas taip lengvai pavyko :) Pasirodo mano peleje fiziskai truko rutuliuko (kazkas matyt issieme ir zaisliuka sau pasidere). Veliau mano prisijungimo apribojimai dar pora val. trukde kibti i darbus. Zodziu darbo pradžia buvo gana komplikuota ir sudėtinga. Veliau ji mane paliko viena studijuoti medžiagos ir ivairiu ataskaitu. Visas buvo neblogai kol kažkaip vienu metu kompas uzluzo ir priverstinai reikėjo daryti restarta. Deja po paprasto „restarto“ mano kompas neatgijo. Windowsai nesikrove, ismete juoda ekrana, pasileido Biosas italu kalba. Zodziu sutrikau kaip reikiant. Pakartojus pora kart geresnio rezultato nesulaukiau, todel vel teko kviesti „IT‘snikus“. Veliau tik issiaskino problema – kompas neatpažino usb pales ir po restarto „pradingdavo“ hardas. Zodziu kažkoks absurdas. Taip prabuvau iki pietu. Pietums ejom i vietine fabriko valgyklele. Ten buvo galimybe pasirinti is nemazai patiekalu, tik kazkodel (kad kvailas gal todel) pasirinkau makaronus o ne kitoki maista (zuvi, mesa). Makaronai buvo levi ir neskanus. Speju jog todel, kad valgykloje gaminti, per daug neziurint i kokybe, svarbu kad butu maistas ir kad paprastiems darbininkams butu gerai. Kita kart butinai imsiu ka nors kito. Po pietu lauke nemažas kruvis mokslo. Siaubiakas kiek pasirodo nemoku ir reikia žinoti. Nemazai dalyku jau buvau primirses, taip kad kartoti bei mokytis yra iki kaklo ir net daugiau. Realiai tai net neisivaizduoju kaip sugebėsiu išmokti. Vien per pirma diena „namu darbu“ gavau apie 40 pusl ataskaitu. Kazkaip abejoju ar rytoj bus lengviau. Gal del to truputi liūdnumas apeme. Laiko laisvo visai nera, pasneketi ir pasibiedavoti taip pat. 18:30 nutariau eiti is darbo, visgi kaip pirmai dienai jau pakankamai prisisedejau ten. Deja masina nebuvo paruosta vaziavimui. Vairuotojas uzmirso užsipilti degalu, tad man vel iskilo grizimo i namus problema. Pranesiau Lazariui apie savo situacija, o jis savo ruostu labai apkeike vairuotojus ir sake kad ryt jie gaus velniu. Teko jiems kita masina duoti, nors man jau geriau su viena, maziau priprast prie kiekvienos masinos subtylybiu reikia. Gavau Skoda Oktavija. Smagi masinyte, zymiai geriau ir minksciau rieda negu Fiatukas. Ir neburzgia taip stipriai. Duociau 8-7balus Skodai, 3-4 Fiatui. Tai vat pakankamai nusikales ir grizau. Buvau dar i supermarketa dantu sepetelio nusipirkt. O siaip tai ner kada megautis laisvomis akimirkomis nes darbo ir mokslo yra tiek kad ojojooj... Ok, einu toliau mokytis, o jums visiems gero vakaro ir labanakt:) Beje mano kambari tvarko kas diena, perklojo lova, nors as jau is savo amerikoniskos patierties buvau meistriškai ja „apklojes“. Sekmes visiems!

ps. pridedu savo fiatuka ir darbo vieta

Italija 2008 09 01 II

Finalmente a casa! Pagaliau namai! Katik sugrisau is po naktinio „pasivazinejimo“. Dar iki siol bandau atsigauti.. Bet viskas nuo pradziu. Pirmiausia beieškodamas ko nors geriamo (gaivinamo žinoma) apvaiksciojau nemaza gabala tos Ispros. Atrodo nedidukas miestukas, bet labai painus. Gatvytes ant gatvytes vos susigaudyti išeina. Reception‘e man pasiule nueiti i vietine parduotuvėle, bet ji deja kaip tik man pries nosi uzsidare ir nebeisileido. Klausinejau zmoniu, bet jie sake kad jau 20 val praktiškai be sansu surast kur nors nusipirkt atsigert, nebent kažkur supermarkete ir labai painiai nupasakojo ta kelia. Galima sakyti pasidaviau, beieškot, o tik siaip slampinėjau po miestuka kaip staiga netycia kažkur nugrybavau tiesiai ten kur ir man reikėjo:) visiškas fuksas. Nerealiai savimi didžiavausi!!! Nusipirkau bambali geralo ir staigiai visa iskliurinau. Sugryzes prie hotelio paplūdimio sulaukiau Mauro su Paula ir kartu nusprendėm pavakarieniauti musu viešbutyje. Maistas tikrai labai skanus ir nemažas patiekalu pasirinkimas. Valgiau pasta su tikruju krabu mesa. Gana idomus patiekas, gurmaniškas toks. Man viskas apmoketa taigi galėjau kimsti kiek tik lindo. Desertui paėmiau ledu „pistakijo“ su šokoladu. Zodziu vakariene tikrai pavyko. Siaip vieno patiekalo kaina ~12euru nera pigu. Po to paprasiau kad Mauras padetu „nuvairuoti“ iki mano darbo. Bet kadangi jau buvo tamsu, tai cia jau buvo nemažas issukis. Juo labiau kad net Mauras nežinojo kelio. Vaziavom visiškai kitu keliu nei vaziavau pirma kart, todel man vel buvo nejauku. Taciau kažkaip gana lengvai pataikem ten kur ir reikėjo. Atvykes i vieta igyjau pasitikėjimo ir nutariau, kad sugebėsiu sugristi i namus vienas ir be ju pagalbos. Todel atsisveikinau ir pabandžiau pasitikėti tik savo jegomis. Deja tas mano nusiteikimas vel greit pranyko, kai supratau kad visus tuos posūkius kuriuos dariau i prieki reikia prisiminti is kito galo ir daryti viska priesingai. Gavosi tokia dviguba šarada ir visiškai pasimečiau. O dar naktis, rukas kyla ir nieko nesimato. Vienu momentu pasirode, kad jau visiškai nusigrybavau, kur net gyvos dvasios ner, tik laukai. Dyzeliuko taip pat ne per daugiausiai buvo – paskutine padale belikusi... bet tfu tfu tfu sekme vel nenusigreze nuo manes ir kažkokiu super stebuklingu budu atsiduriau namie. Antra karta pakartoti abejoju ar pavyktu:) Tikrai ziauriai painu. Tai va tiek sio vakaro ivykiu. Bandysiu jau eiti ilsetis, nes ryt anksti keltis. Nors i darba tik 9 val, bet tikrai reiketu del visako pries kokia valanda isvaziuoti, kad surasti kelia ir kur masina pastatyti. Pakolkas dar naujokas, taigi tenka pratintis ir daug mokytis, bet neabejoju, kad kuo tokiau tuo labiau tobulesiu ir viskas bus gerai. Tai tiek siam vakarui. Labanakt.