Italija 2008 09 13

Sakes kaip greit savaite prabego.. Nebuvo net kada papildyti dienyno. Buvau pernelyg gyliai uzspaustas darbais. Tik dabar (6dieni) pagaliau suradau laiko skirti sau. Per sia savaite pripratau prie itempto grafiko, tad 5dieni vakare buvo keista kad nereikia apie darba galvoti. Kazkaip isivaziavau I ta maratona ir atrodo taip turi būti nuolat. Penktadienio vakaras gana ramiai praėjo. Laika skyriau relaxiukui ir poilsiukui, nes susitariau su Mauru, kad 6dieni ryte 10 val. jau busiu pas ji Varesej. Tad užteko laiko tik pasiziureti CNN zinias, „La broniaus sou“ per kompa ir po to nuejau anksti miegoti. Zinoma ryte buvo sunku keltis ir taip anksti pradeti diena. Visgi psichologiškai suveike, kad jau savaitgalis bei isijunge tingėjimo rezimas. Pusvalandi netycia (o gal ir siek tiek tycia) pramiegojau, tad paaukojes pusrysius skuodžiau tieisiai pas ji. Nuo pat ryto lyjo lietus, tad oras nieko gero nezadejo. Vairuoti nebuvo sunku, na nebent tik vienu metu, kai staigiai uzejo škvalas ir net ant maximumo ijungti valytuvai, nespėdavo nuvalyti lietaus lasus. Na bet viskas gerai pasiseke. Lengvai suradau namus. Planas buvo toks, kad vaziuosim i malpensa, kadangi ten vyko kompiuteriu ir elektronikos muge. Skambejo įdomiai, tad greitai susikrove „smutkes“ keliavom tenai. Ta ju vietine paroda pasirodo - tikras gariunu turgelis kur daug pardavėju vienoje kruvoje susirinke pardavinėja tiek nauja tiek ir panaudota apartura bei detales. Del kainos galima derėtis. Jeigu turi islavinta liežuvi, kaina galima numust net apie 20%. O kadangi vaiksciojau su Mauru, tai nuolaida beveik visur pavykdavo gauti. Sales plotas dvigubai didesnis negu Litexpo tad apejom nemaza gabala. Zinoma, Maurui rupejo apieti viska, maza ka įdomaus „praleisim“ :) Siaip daug ten daug visokiu niekuciu, kuriu net nezinai kam skirti. Na bet reikėjo kazka nusipirkti – tai isigyjau patogias ausines su mikrofonu tik uz 3 eurus (nusprendziau kad kiekviena kart būti susikuprinusiam kalbantis per skype yra labai nepatogu) bei dideli cd dekliuka uz 2 eurus kuriame telpa 80 kompaktu. Gal buciau ir apsejes, bet visgi nutariau, kad sie pirkiniai labiau skirti tam, kad primintu Italija bei sita Malpensos turgeli. Kadangi lietus nesiliove, o mes kaip tycia palikom skecius masinoj, nesprendėm išnaudoti laika ir „sukirst“ po sumustinuka. Sumustinuko nelabai pakako (visgi as be pusryčiu, o Mauras kaip visada alkanas) tad jo pasiulymu nusprendem vaziuoti pavalgyti skaniausios picos Varezeje. (skaniausia pica regione mes valgem per pirma apsilankyma Italijoje) Picerija pasirodo buvo man gana pazystamoje vietoje netoli Barkleys banko, ten kur as ant tokio cementinio suoliuko sedejau. Nors picerijos vidus nebuvo labai elegantiškas, bet tikrai labai jaukus. Matesi pecius kuriame prie tavo akiu kisdavo pica i krosni. Zmoniu viduje buvo nemazai, jautesi, kad ta vieta gana populiari ir jau ne vienus metus gyvuoja. Pats savininkas yra is berods Sicilijos ar Neapolio, zodziu ten kur gaminamos pacios skaniausios picos Italijoje. Savininkas beje irgi ten buvo bei kepe (nes Italijoj gana iprasta kad savininkai dirba darba susijusi tiesiogiai su procesu). Paklauses Mauro rekomendaciju pasirinkau sita pica:



Galiu pasakyti, kad tikrai neapsirau. Labai skani buvo. Gal vaizdas atrodo neipatingai, bet skonis tikrai labai superisnis. Tas baltas indelis – tai super sviezia mocarella, kurios taip parastai niekur negausi. Ji tokia sviezia, ir pakankamai skysta, kad ja galima tiesiog ant virsaus užpilti. Tikrai kazkas neitiketinai skanaus buvo.. Niamniojau garsiai cepsedamas. Va šitaip as atrodžiau pries prica:



O va atrodžiau pasisotines ir laimingas po :) Pabandytkie suraskiti 10 skirtumu. Po to gal 40 min sedejom prie staliuko ir laukem kol galesi pajudeti.



Po pietu vaziavom pas Paula ir Julio i namus. Ten visa šeimyna mane pasitiko. Vel susitikau su Paulos teciu, bei mama. Nemazai klausinejo apie Agne. Ji ten pakankamai populiari tapo, manau suzavejo visus, tad daznai visi paklausia. Beje pasirodo šiandien dar viena staigmena manes lauke. Mauro pasiule nuvaziuot i Sveicarija dideli prekybos centra trumpam apsipirkti. As žinoma labai užsidegiau, visgi ne kart dar Sveicarijoje nebuvau – gera proga dar viena pliusiuka prie nematytos salies uzsideti. Beda tik tame kad pasa tai buvau palikes... ;/ Turejau tik vairuotojo pazymejima. heh neramu buvo, bet kolektyviskai pasitarem ir nutarem bandyti surizikuoti. Jei neileis, tai neileis. Taciau turiu pripažinti, kad kelione i sveicarija kele nedideli nerima. Visgi butu buve nemalonu jeigu del mano kaltes visu nepraleistu. Vyliausi tik tuom kad galbūt sengeno zona ir ten niekas nieko netikrins. Bevaziuodamas i ten prisizadejau, kad kai prasitesiu pasa, butinai tapatybes kortele reiks užsisakyti. Galiausiai atvyke i pasieni, ji sėkmingai pravaziavom. Niekas pernelyg neklausinėjo ir nesikabinejo, tik parode, kad vaziuoti ir tiek. Taciau musu dziaugsma greitai aptemde klaidingas posūkis i autostrada. Turejome nusukti i keliuka vedanti i tas parduotuves, bet vietoj to atsidurem autostradoje, kur apsisukti ar nusukti i sali jokiu sansu – vienintele išeitis tik vaziuoti i prieki. Spaudem taip gal 20-30km kol pagaliau suradom isejima is greitkelio. Sveicarija man tikrai laaabai grazi pasirode. Ypac tie kalnai ezerai..



heh tikrai nuostabus vaizdas. Namukai ir aplinka panasi i Italijos, tik tiek kad ten vaizdingesnis kraštovaizdis. Zodziu is dalies net truputi džiaugiausi, kad nuvaziavom kažkur toliau nuo maršruto, zymiai daugiau visko pamaciau :) Siaip ne taip atvaziave prie prekybos centro neitiketinai lengvai suradom parkavima ir pasileidom ji tyrineti. Is pat pradziu centras pasirode panasus i Europa, bet greit supratau, kad cia mastai daug kartu didesni ir viskas taaip painu, kad pasiklydau jau labai greitai, reikėjo zemelapiuko. Is viso 4 aukstai bet per 1,5 val greit eidamas ir neužeidamas i parduotuves apejau tik 1,5 auksto. Is viso 160 parduotuviu ir visos paciu garsiausiu dizainieriu drabužiu parduotuves: armany, cerruci, dior, gabana, gucci, boss, prada, valentino, versace ir daugybe kitu. Zodziu visos parduotuves neikandamos man, net nejau ko nors matuotis. Is esmes nelabai ir verta matuosis, jeigu ateini i parduotuve ir kainu nematai. O kainu nera todel, nes ten priimta, jog jeigu daiktas patinka - tu ji perki neatsižvelgdamas kiek jis kainuoja. Aisku buvo ir „pigesniu“ parduotuvių bet uz marškinius 60-100 euru moket pakolkas negaliu. Pagalvojau, kad geriau as sopinga lietuvoje padarysiu. Keista ten tvarka tave supermarkete. 19 val visos parduotuves staigiai uzsidare. Nors zmoniu buvo tikrai daug, bet matyt tokia jau tvarka. Isprase visus is parduotuves, tad patraukem namu link. Pasienyje si kart taip gerai nepavyko praslinkti. Kazkodel netiketai sustabde musu masina ir man iskart nemarumas atsirado. Mauro ilgai su juo snekejo, bet kaip veliau paaiskejo visai ne manes. Pasienietis prisikabino prie to, kad gyvenantiems salia pasienio, (pvz Vareseje) negalima išleisti daugiau negu 20 euru. Sveicarijoje. Nes kaip supratau tokiu budu sumazina savo PVM ir tuo negalima naudotis, kad gyveni salia pasienio. Na bet kažkaip išsisukom ir mus paleido. Sugryze i Mauro namus pasidarem savo firmines salotas su tuna, kurias Bratislavoj daznai gaminomės ir privalgiam iki soties. Pailsejom, pasiziurejom futbola ir apie 22 val patraukiau i savo viešbuti. Vel patamsyje teko orientuotis, lyjant lietuj, na bet kažkaip per kita puse pasiekiau ten kur reikia. Pagaliau jau lovoj galesiu ryt ryte miegoti kiek tik noresiu. Ant duru uzsidejau lipduka „no service“ tam kad manes ryte nezadintu. Cia pasimokiau is praeitos savaites, kai reikėjo specialiai keltis, apsirengti tam kad pasakyti, jog jokiu tvarkymu nereikia :)
Tai tiek trumpai siam vakarui. Labanakt.